Hello world!

Welcome to WordPress.com. This is your first post. Edit or delete it and start blogging!

Tiesiog neveikimo laikotarpis

Kažkaip nelabai sekasi perkelti blog’ą į kitą vietą. Iš kitos pusės – sunku surasti ką padoraus nemokamai… Paieškos tęsiasi. Tikiuosi rasiu padorią užuovėją šiam dienoraščiui ir šeimos medelynui

Kaip užrišti?

Tiesą pasakius, kartais tenka sulaukti prašymų užrišti kaklaryšį – vieniems tai nesuprantamas ritualas, kitiems erzinantis
kalambūras, o man - vienas malonumas :)  Radau visai įdomų puslapį http://www.bensilver.com/style04/knots_home.htm, 
kuriame pateikti net 8 būdai, kaip užsirišti kaklaryšį… ir
dar kitokie patarimai, kaip elgtis su šiuo ”drabužiu”.

“Mama! Sninga!” arba linksmų Šv. Velykų

Sveikiname visus Dirginčius ir kitas pavardes turinčius asmenis su Šv.Velykomis, daug laimės ir sveikatos, sočių stalų ir kietų kiaušinių bei pavasariško džiaugsmo!
Fortunatas, Renata, Ieva ir Valentas!
—

O dabar apie pavasarį. Gražus rytas, saulėtas ir giedras dangus – jau ruošėmės eiti pasivaikščioti – tik staiga pasigirdo Ievutės balsas – “Mama, sninga!”… ir iš tikrųjų – pavasario staigmena – snaigių valsas po langais. Nors snigo trumpai, bet vistiek buvo įvykis . Tokių atvejų, aišku, yra buvę ir daugiau. Štai, mama užrašų knygelėje užfiksavo 2001 metų Velykų orą. “2001 metų balandžio 16 d. Velykos. Stipriai pusto. Temperatūra apie nulį”.
Bet kuriuo atveju – visus su Šv. Velykomis!

Kartu sudėjus = 20

Štai toks pas mus šeimoje jubiliejus – Valentukui 12, o Ievutei – 8… Kartu sudėjus gaunasi 20 – labai gražus apvalus skaičius.

Neįprastos bosinės gitaros

Kažkada seniai seniai… prieš 18-19 metų pirmą kartą į rankas paėmiau bosinę gitarą (kai pradėjau skaičiuoti, tai net šiurpas paėmė ). Labai nemėgau šio instrumento – sunkus, storos stygos, reikia groti “keistai riešą išlenkus”… vienu žodžiu net boso rakto penklinę reikejo mokytis… ir jokios melodijos – tik bum bum bum… Bet kuo toliau, tuo labiau supratau, kad šis instrumentas yra neatskiriama ansamblio, ritmikos dalis ir pradėjau jį mėgti, eksperimentuoti su ritmu, improvizuoti, supratau, ką reiškia geras mušamųjų ir boso gitaros tandemas. Vėliau už savo uždirbtus ir sutaupytus pinigus buvau nusipirkęs net savo – nuosavą bosinę gitarą, kuri, deja, po kolegos bandymo patobulinti – visiškai prarado skambesį. Beje, ji taip ir liko Tauragės 1-ojoje vid. mokykloje (dabartinė Martyno Mažvydo vidurinė mokykla)… kažin kas iš jos beliko Na, o dabar štai kviečiu pasižiūrėti įdomių bosinių gitarų kolekciją http://www.weirdomatic.com/weird-bass-guitars.html

Beje, sveikinu save su pirmuoju 2007 metų įrašu šiame blog’e ir visus sveikinu su pirmąją pavasario diena… pavasariniai žiedai…

Laimingų Naujųjų 2007 metų!

Mieli Dirginčiai, giminaičiai, draugai, pažystami ir šiaip netyčia užklydę į šį puslapį, sveikiname jus visus su artėjančiais naujaisiais kiaulės metais. Tikėkimės, kad jie nebus kiauliški, o sotūs, riebūs (br…), linksmi ir pilni džiaugsmo.

Džiugu, kad per metus, kai gyvuoja Dirgincius.info, šį puslapį susirado nemažai giminaičių – kas iš Airijos, kas iš Tauragės, kas iš Amerikos. Noriu palinkėti giminaičiams 2007 metais tapti artimesniais (gal kad ir prie kiaulienos kepsnelių kur nors gamtoje), daugiau bendrauti ir atrasti laiko bei visur suspėti.

Laimingų Naujųjų!
Fortunatas

Pirmasis eilėraštis žiemai… “Žiemužėlė”

“Žiemužėle” – pirmasis Ievos sukurtas eilėraštukas užrašytas “ant popieriaus”.

Snaigės krenta iš aukštai,
Matosi balti laukai.
Rudenėlio nebėra.
Žiemužėle, būk sveika!

/Autorė Ieva Dirginčiūtė, 7 m./

Daug įvykių

Pabudau ir pamačiau, kad pasaulis nubėgo tolyn… taip galėčiau pasakyti apie savo dienoraštį. O pasaulyje tikrai daug kas įvyko po rugsėjo 2 d. (tada ir buvo padarytas paskutinis įrašas).

Jei viską dabar prisiminčiau, sąrašas būtų ilgesnis:

• Valentukas ir Ievutė sėkmingai pradėjo mokslus
• Pradėjau mokytis kinų kalbos. Visi klausia, “o kam tau ji?”. To paties manęs klausė prieš 25 metus, kai pradėjau mokytis anglų kalbos.
• Ievutei iškrito abu priekiniai dantukai (vieną “išmušė” Gizmo, o kitą ištraukėme “bendromis pastangomis”)
• Anapilin iškeliavo bene vyriausias mūsų šeimos narys – močiutė Zofija, kuriai šiais metais sukako 95 metai
• “Depeche Mode” buvo pripažinta geriausia grupe Europoje. Kas nežino, ką reiškia man depešai, siūlau pasidomėti
• Prie puslapyje publikuojamo šeimos medžio prisijungia vis daugiau Dirginčių, o pusseserei Brigitai suteikiau moderatoriaus teises – sinergjia
• Atsibudau ir pradėjau (vėl) rašyti dienoraštį

Su linkėjimais, Fortunatas

Nevalytas kalašnikovas strigo…

Futbolo čempionatą komentuoti ir apžvelgti buvo lengviau nei krepšinio. Apskritai grįžti po atostogų ir įsijungti į puslapio priežiūros darbą irgi nėra paprasta, o dar tokia dovana – krepšinis… Atrodo žiūrėk ir žiūrėk… Tačiau tas krepšinis šį kartą buvo kitoks – neretai norėdavosi, kad rungtynės baigtųsi kuo greičiau ir nesvarbu, kad pralaimime.

Ką tik baigiau žiūrėti Lietuvos rungtynių su Turkija vaizdo įrašą. “Originalo” klausiausi per Žinių radiją. Gal ir gerai, kai nematai, o tik girdi – vis kitaip reaguoji. Tačiau noras pamatyti, kaip reikia žaisti norint prarasti 12 taškų persvarą per 2-3 min., mane įveikė. Pažiūrėjau. Kas nematė, gal ir nežiūrėkit… bent paskutinių dviejų minučių. Apie pratęsimą siūlau visai pamiršti. Baisumas ima.
Rungtynių metu Viasat Sport 3 komentatorius tiesiog rėkte rėkė “davai rebiata”, “ai da maladcy”, tačiau vėliau neteko amo, kaip visą persvarą (reikia sugebėjimų) atiduoti priešininkui iki švilpuko likus minutei. Klaidos – dabartinės mūsų krepšinio rinktinės vizitinė kortelė. Nors Macas ir pataiko (kartais), tačiau jo klaidos esminiais momentais priverčia užmiršti “kalašnikovą”. Deja, tenka pripažinti, kad Macui sėdėjimas ant NBA suoliuko, kad ir kiek jis ten pinigų leidžia uždirbti, labai pakenkė.

Trumpai drūtai. Nėra žaidimo šioje rinktinėje, išsikvėpė ir treneris Sireika. Priešininkams tapome labai nuspėjami. Kaip kitaip paaiškinti “klaidų čempionės” aibę prarastų kamuolių? Manau derėtų treneriui parduoti karūna, nusipirkti kepurę ir išvažiuoti užsienin… pasistažuoti, naujų vėjų pagaudyti, patirties pasisemti. O tokių pralaimėjimų retkarčiais, manau, reikia – tik tokiomis akimirkomis suprantame, kad ne šventieji puodus lipdo.